Moterys vis dar yra nepakankamai atstovaujamos sporto moksle. To priežasčių yra įvairių, tačiau viena iš gajausių – klaidingas moters biologijos supratimas.
Pradėkime nuo pagrindų.
Menstruacinį ciklą sudaro folikulinė fazė, ovuliacija ir liuteininė fazė. Kiekvienoje iš šių fazių hormonų profilis gali reikšmingai skirtis.
Dėl to ilgą laiką buvo manoma, kad menstruacinio ciklo fazė gali iškreipti tyrimų rezultatus. Buvo teigiama, kad tai ne tik veikia sportinį pajėgumą treniruotėse, bet ir galimą raumenų masės bei jėgos prieaugį.
Deja, ši klaidinga nuostata persikėlė ir į socialinius tinklus, kur populiarūs influenceriai dažnai rekomenduoja vadinamąjį „ciklo derinimą“ – paprasčiau tariant, treniruočių periodizavimą pagal menstruacinio ciklo fazes.
Tačiau moksliniai duomenys šia tema, švelniai tariant, yra silpni. Colenso-Semple ir bendraautorių sisteminė apžvalga apjungė visus esamus metaanalizes ir sistemines apžvalgas, tyrusias menstruacinio ciklo įtaką tiek trumpalaikiam pajėgumui, tiek ilgalaikiam raumenų ir jėgos prieaugiui.
Rezultatai – geriausiu atveju nevienareikšmiai. Nėra aiškių įrodymų, kad sportinis pajėgumas geresnis ar blogesnis konkrečioje ciklo fazėje. Taip pat trūksta įtikinamų tyrimų, kurie pagrįstų ciklo derinimo naudą maksimaliems rezultatams pasiekti. Dvi studijos, kurios labiausiai palaikė ciklo derinimo idėją, turėjo nemažai metodologinių problemų.
Pirma, kaip ir daugelyje kitų tyrimų apie menstruacijas, tiriamosios dalyvės nebuvo patikimai priskirtos konkrečioms ciklo fazėms. Vienoje studijoje fazei nustatyti buvo naudota kūno temperatūra, kitoje tiesiog manyta, kad folikulinė fazė visada trunka 1–14 dienas, o liuteininė – 15–28 dienas. Nei vienas, nei kitas metodas nėra tikslus. Pridėjus mažą tiriamųjų skaičių, tikimybė gauti klaidingai teigiamus rezultatus gerokai išauga, ypač turint omenyje bendrą tyrimų kryptį.
Vis dėlto labai trūksta studijų, kurios tiesiogiai lygintų raumenų hipertrofiją tarp ciklui pritaikytų ir įprastų treniruočių. Tam tikslui galime pažvelgti į naujesnį tų pačių autorių tyrimą, kuriame analizuotas baltymų sintezės greitis po treniruotės skirtingose ciklo fazėse.
Priminsime, dažnai teigiama, kad folikulinėje fazėje raumenų augimas turėtų būti spartesnis dėl aukštesnio estrogeno ir žemesnio progesterono lygio.
Tyrėjai patvirtino tiriamųjų ciklo fazes remdamiesi kelių mėnesių ciklo istorija ir kraujo tyrimais, kuriuose hormonų lygiai buvo sulyginami su teoriniais pagal fazę.
Tada, kai estrogeno ir progesterono kiekiai buvo aukščiausi atitinkamose fazėse, dalyvės atliko standartizuotą jėgos treniruotę. Po to 6 dienas buvo matuojamas miofibrilinių baltymų sintezės greitis.
Priešingai populiariems įsitikinimams, sintezės greitis buvo panašus nepriklausomai nuo to, kurioje ciklo fazėje buvo atlikta treniruotė. Nors tai tik vienas tyrimas, jo išvados sutampa su ankstesniu Miller tyrimu, kuriame taip pat nebuvo rasta reikšmingų skirtumų.
Apibendrinant – nėra pagrindo keisti treniruočių programos pagal ciklo fazes. Tačiau vienas bendras tyrimų rezultatas – didelis individualus kintamumas. Ciklo fazių trukmė skiriasi. Simptomai kiekvienai moteriai – skirtingi. Kaip bebūtų banalu, „klausytis savo kūno“ – vis dar geriausias patarimas. Turėkite nuoseklią treniruočių struktūrą, bet išlikite lanksčios ir prisitaikykite prie savijautos. Laikui bėgant galite pastebėti, kad tam tikrose ciklo dalyse jaučiatės stipresnės ar silpnesnės – šio žinojimo pakanka jūsų asmeniniam ciklo derinimui.
ŠALTINIS
Stronger by science
